Kodėl Sumažėja Kraujo Spaudimas?

Žiniasklaida ir medicinos pasaulis daug dėmesio skiria aukštam kraujo spaudimui, nes tai gali sukelti didesnių problemų, tokių kaip insultas ar širdies priepuoliai. Tačiau yra ir kita pusė: nemažai žmonių sprendžia priešingą problemą – žemą kraujospūdį arba hipotenziją. Kai kurie žmonės net nežino, kad žemas kraujospūdis gali būti toks pat pavojingas kaip ir aukštas kraujospūdis, nes kraujo trūkumas pagrindiniuose organuose gali sukelti širdies priepuolius, inkstų nepakankamumą ar net mirtį.

Pagrindinės priežastys, kodėl gali atsirasti žemas kraujospūdis:

1. Hormonų disbalansas:

Endokrininės problemos gali sukelti žemą kraujospūdį, pvz., problemos, susietos su skydliauke, kuri kontroliuoja daugelį organizmo funkcijų, apima prieskydinių liaukų ligą. Adisono liga – antinksčių nepakankamumas, taip pat yra galima priežastis. Į endokrininės sistemos sutrikimų kategoriją įtraukiamos dar pora sveikatos problemų, įskaitant žemą cukraus kiekį kraujyje – hipoglikemiją bei diabetą.

2. Tam tikri vaistai:

Kai kurie receptiniai vaistai gali sukelti žemą kraujospūdį, pavyzdžiui, beta adreno blokatoriai, kurie yra skirti širdies problemoms spręsti, gali turėti neigiamos įtakos kraujospūdžiui. Kiti vaistai, susiję su hipotenzija, yra angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai, diuretikai ir net kai kurie antidepresantai, todėl vertėtų pasitarti su savo gydytoju, jei vartojate naują vaistą arba pasikeitė jo dozė ir jaučiate žemo kraujospūdžio simptomus, tokius kaip galvos svaigimas.

3. Parkinsono liga:

Pacientams, kurie serga Parkinsono liga, yra būdingas drebulys, taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, susijęs su žemu kraujospūdžiu. Parkinsono ligoniams būdingas toks lengvas jausmas, kuris patiriamas atsistojus per greitai – tai žinoma kaip ortostatinė hipotenzija. Taip pat pažymima, kad ši hipotenzija gali būti pačios ligos simptomas arba ją gali sukelti vaistas, skirtas Parkinsono ligai gydyti. Beveik visi dažniausiai skiriami vaistai nuo Parkinsono ligos gali sukelti ar pabloginti galvos svaigimą.

4. Stuburo smegenų pažeidimas:

Ortostatinė hipotenzija būdinga po nugaros smegenų pažeidimo (SCI), todėl nestabili kraujospūdžio kontrolė asmenims, sergantiems SCI, gali būti atsakinga už padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių sistemos. Po stuburo traumos gali sutrikti kraujospūdžio reguliavimo mechanizmas, o tai vadinama – simpatiniu hipoaktyvumu, dėl kurio ramybės būsenoje gali sumažėti kraujospūdis.

5. Septinis šokas:

Taip pat žinomas kaip sepsis ir yra infekcijos rezultatas ir gali būti pavojingas gyvybei, nes kai infekcija tampa rimtesnė, ji gali paveikti jūsų gyvybiškai svarbių organų funkciją. Tarp daugelio, tikriausiai nemalonesnių, septinio šoko simptomų, įskaitant aukštą karščiavimą, kliedesį ir kvėpavimo sutrikimus, kurie yra susiję su sunkiu septiniu šoku, labai žemas kraujospūdis rodo, kad organizmas nereaguoja į skysčių pakeitimą, o tai gali atvesti prie kitos rimtos priežasties.

6. Dehidratacija:

Amerikos širdies asociacija paaiškina, kad žemo kraujospūdžio simptomas yra didelis troškulys. Dėl dehidratacijos kartais gali sumažėti kraujospūdis, tačiau dehidratacija automatiškai nereiškia žemo kraujospūdžio. Problema, susijusi su dehidratacija, apima mažą kraujo tūrį, o tai reiškia, kad jūsų kraujospūdis kris. Mažas kraujo tūris taip pat gali būti kraujavimo dėl sužalojimo, išorinio ar vidinio, rezultatas.

7. Mitybos trūkumai:

Trūkstant pagrindinių maisto komponentų gali sumažėti kraujospūdis, pvz., visų pirma, jei nevartojate pakankamai vitamino B12 ir folio rūgšties, gali išsivystyti anemija, kuri yra susijusi su hipotenzija. Anemija yra raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino, kurie perneša deguonį visame kūne, trūkumas. Yra įvairių anemijos formų, tačiau visų jų simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą ir blyškią odą, be kitų požymių.

8. Stresas:

Mes dažniausiai su stresu susiejame paraudusius veidus ir aukštą kraujospūdį, tačiau pažymima, kad stiprus stresas iš tikrųjų gali būti staigaus kraujospūdžio sumažėjimo priežastis, pvz., emocinis stresas, baimė, nesaugumas ir skausmas gali būti žemo kraujospūdžio kaltininkai. Be to šie veiksniai gali būti pagrindinė alpimo priežastis, kuri yra gana dažna, kai kraujospūdis nukrenta per žemai.

9. Nėštumas:

Jei jaučiate žemo kraujospūdžio simptomus, vertėtų pasitikrinti ar nesilaukiate, nes kraujotakos sistema sparčiai plečiasi, kad prisitaikytų prie vaisiaus poreikių nėštumo metu, ir dėl to greičiausiai sumažės kraujospūdis. Geros naujienos yra tai, kad tai yra normalu nėštumo metu, o gimus kūdikiui jūsų kraujospūdis greičiausiai grįš į ankstesnį lygį. Nėštumas gali sukelti ir aukštą kraujospūdį, o jei taip atsitinka, vertėtų pasirodyti gydytojui.

10. Kraujo netekimas arba vidinis kraujavimas:

Praradus kraują tiek iš vidinės, tiek iš išorinės žaizdos, gali sumažėti kraujospūdis, pvz., tai gali būti kraujuojanti skrandžio opa ar sunkus plyšimas. Kai jūsų kūnas pajaučia, kad kraujospūdis nukrito, jis sureaguoja į jo deficitą pagreitindamas širdies plakimą, padidindamas širdies susitraukimų jėgą ir susiaurindamas venas, kad į širdį grįžtų daugiau kraujo. Jei jūsų sužalojimai yra rimti, vertėtų kreiptis į gydytoją. 

11. Sunkios alerginės reakcijos:

Taip pat žinomos kaip anafilaksinis šokas, todėl tokios reakcijos gali pakelti širdies susitraukimų dažnį, tačiau pacientui alergija gali sukelti ir pavojingą kraujospūdžio sumažėjimą. Anafilaksinės reakcijos metu organizmas išskiria tam tikras chemines medžiagas, įskaitant histaminą, kurios patenka į ląsteles ir audinius, o tai reiškia, kad dėl histamino jūsų kraujagyslės gali išsiplėsti ir sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą.

12. Širdies liga:

Jei organas, atsakingas už kraujo varymą po organizmą, neveikia tinkamai, tai gali turėti įtakos jūsų kraujospūdžiui. Dėl vieno ar kelių širdies priepuolių susilpnėja širdies raumuo, todėl ir kraujospūdis gali smarkiai nukristi. Kitos širdies ligos, galinčios paveikti organo gebėjimą varinėti kraują, yra labai mažas širdies susitraukimų dažnis, vadinamas bradikardija, širdies vožtuvų problemos, širdies priepuoliai ir širdies nepakankamumas.

Kada kraujospūdis laikomas žemu?

Kraujo spaudimas (aukštas arba žemas) reiškia kraujo jėgą ant arterijų sienelių, kai širdis pumpuoja kraują, o kraujo spaudimo rodmenys kiekvienam pacientui skiriasi, pavyzdžiui, žemas kraujospūdis sportininkams ar tiems, kurie reguliariai sportuoja, gali būti puikios sveikatos požymis. Hipotenzija arba žemas kraujospūdis atsiranda, kai: sistolinis kraujospūdis, kai širdis susitraukia, yra mažesnis nei 90 mm Hg ir diastolinis kraujospūdis, kai širdis atsipalaiduoja, yra mažesnis nei 60 mm Hg. Tačiau žemas kraujospūdis yra svarbus tik tuo atveju, jei yra papildomų simptomų, pvz., galvos svaigimas ir/arba alpimas.

Žemo kraujospūdžio simptomai:

Ankstyvieji simptomai:

Oficialūs duomenys rodo, kad hipotenzija paprastai laikoma „susijusia“ su kita sveikatos problema, pavyzdžiui, dažniausiai žemo kraujospūdžio rodikliai yra: galvos svaigimas ir alpimas, tačiau taip pat gali pasireikšti ir stiprus nuovargis be paaiškinimo, neryškus matymas, didelis silpnumas ir nuovargis, bendras sumišimas ir pykinimas, kuris yra dažnai lydimas vėmimo ir viduriavimo.

  • Gydytojai ortostatinę hipotenziją (OH) apibūdina kaip žemą kraujospūdį, kuris atsiranda einant iš sėdimos ar gulimos padėties. Dėl OH staiga sumažėja kraujospūdis, o tai gali sukelti alpimą. 
  • Nervų sukelta hipotenzija (NMH) gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą dėl ilgo stovėjimo, tai yra dėl padidėjusio klajoklinio nervo aktyvumo, arba dėl emocinės traumos, tačiau abiem atvejais kraujospūdis paprastai normalizuojasi per kelias minutes.

Rimtesni hipotenzijos požymiai:

1. Pakankamai žemas kraujospūdis dažnai sukelia alpimą, nereguliarų širdies plakimą ir net traukulius, tačiau šiuos sunkius signalus dažnai lydi keli kiti subtilūs požymiai, tokie kaip krūtinės skausmas ir dusulys. 

2. Hipotenzija taip pat gali sukelti: 

  • galvos skausmą ir kaklo sustingimą, 
  • lėtinį kosulį su skrepliais, 
  • skausmingą šlapinimąsi arba dizuriją, 
  • aukštą karščiavimą, 
  • tamsios spalvos išmatas, 
  • viršutinės nugaros dalies skausmą,
  • lėtinį virškinimo sutrikimą, kuris gali sukelti vėmimą ir viduriavimą. 

Tai laikoma pagrindiniais sveikatos problemų, dėl kurių sumažėja kraujospūdis, požymiais. Į šiuos simptomus visada reikia atkreipti dėmesį ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.

3. Žemas kraujospūdis dažnai gali atsirasti dėl šoko, kuris atsiranda, kai iš pagrindinių organų, įskaitant smegenis, atimamas gyvybiškai svarbus kraujas ir deguonis. Dėl šoko kraujagyslės smarkiai atsipalaiduoja, todėl jos išsiplečia.

Prieš sąmonės netekimą dažnai atsiranda didelis nuovargis ir sumišimas, o šoką patyrusi oda taip pat gali prarasti spalvą arba tapti mėlyna. Šokas turėtų būti laikomas avarine situacija ir turi būti nedelsiant gydomas. Pasibaigus šoko sukeltam hipotenzijos epizodui, gydytojas greičiausiai rekomenduos atlikti tyrimus, t. y. kraujo, neurologinius ir širdies, kad pamatytų kokia žala padaryta.

Žemo kraujospūdžio diagnozė ir gydymas:

Po hipotenzijos epizodo, apimančio daugelį jau aptartų simptomų, gydytojas greičiausiai pakvies specialistą, kuris padės diagnozuoti priežastį. Paprastai kardiologas – širdies specialistas, atliks elektrokardiogramą (EKG). Taip pat gali atlikti streso testą, kad patikrintų širdį esant fiziniam stresui, arba kad nustatytų visus širdies ritmo pažeidimus. Jei diagnozės nustatyti neįmanoma, gydytojas gali rekomenduoti kreiptis į neurologą, smegenų ir nervų ligų specialistą, arba nefrologą, inkstų specialistą. Jei gydytojas įtaria, kad vienas iš jūsų vaistų sukelia hipotenziją, jūsų receptas gali būti pakeistas. Jūsų gydymo galimybės priklausys nuo pagrindinės būklės, sukeliančios hipotenziją, taip pat nuo jūsų sveikatos ir amžiaus. Daugeliu atvejų rekomenduojama vartoti vaistus ir pakeisti gyvenimo būdą, t. y. padidinti natrio ir skysčių suvartojimą, jogą ir kompresines kojines, kad pagerėtų kraujotaka.