Difenbachija

Difenbachija – aroninių šeimos Aroideae pošeimio augalų gentis, gražus atogrąžų daugiametis augalas. Dažniausios difenbachijos rūšys – Dieffenbachias Sequine, Dieffenbachias Oerstedii, Dieffenbachias Maculata ir Dieffenbachias Amoena. Bendrai šie augalai dažniausiai yra vadinami tiesiog difenbachija.
Difenbachija – augalas su smailiais arba ovaliais lapais. Priklausomai nuo augalo rūšies, jo lapai gali būti įvairaus dydžio ir spalvos. Lapų marginimas labai įvairus – žalia, gelsva, balta. Didelė, užaugusi difenbachija gali siekti net 10 m aukštį, o lapai – 50 cm ilgį. Tačiau standartinėmis sąlygomis augalai retai pasiekia tokį dydį.

Kaip Išauginti Difenbachiją?

Difenbachiją geriausia auginti kaip kambario augalą – ryškioje, netiesioginės saulės šviesos vietoje. Sodinti patariama į gerai nusausintą vazoną su durpėmis. Rekomenduojama pastatyti vazoną ant drėgno akmeninio padėklo.

APŠVIETIMAS

Difenbachijai reikalinga ryški šviesa, ypač žiemą. Augimo periodu difenbachijos lapai margi, šviesūs.

ŽEMĖ (DIRVOŽEMIS)

Rekomenduojama naudoti greito poveikio trąšų mišinį. Vazonas turi būti su drenažo skylutėmis, reikia atsargiai elgtis ir nepažeisti augalo šaknų. Taip pat šaknų negalima palikti užmerktų vandenyje.

LAISTYMAS

Augimo periodu difenbachijos mėgsta įprastą drėgmę ir negali visiškai išdžiūti. Didelę difenbachiją rekomenduojama laistyti du kartus per savaitę.

TEMPERATŪRA IR DRĖGMĖ

Šis augalas mėgsta šilumą, viršijančią vidutinę temperatūrą. Jei temperatūra nukrinta žemiau 15 laipsnių arba jei augalas yra veikiamas skersvėjų, tikėtina, kad jis pradės mesti lapus, pakeis išvaizdą.

TRĘŠIMAS

Norėdami pasiekti geriausių rezultatų, reguliariai patręškite (kas 4–6 savaites) augalą subalansuotomis trąšomis.

SODINIMAS IR PERSODINIMAS

Persodinti augalą rekomenduojama kasmet – tiesiog išimkite augalą iš vazono, pašalinkite nuo šaknų seną žemę ir paruošę naują žemę įdėkite augalą į vazoną. Stebėkite augalo išvaizdą – išsikišusios šaknys, krentantys lapai gali rodyti, kad augalą reikia persodinti. Persodinę difenbachiją, duokite jai šiek tiek laiko prisitaikyti prie naujos aplinkos. Persodindami mūvėkite pirštines, nes augalas toksiškas ir gali sudirginti odą.

DAUGINIMAS

Yra keli būdai dauginti difenbachiją:
• Pavasarį galima dauginti augalą jo stiebo dalimis – imama nesumedėjusi, bet ir ne per jauna augalo kamieno dalis arba šaka, supjaustoma gabaliukais, kurie padžiovinami, suguldomi horizontaliai ir iki pusės įkasami į daiginimo gruntą. Dauginant tokiu būdu reikia nepažeisti augalo šaknų ir naudoti tinkamus įrankius.
• Senesnių difenbachijų dauginimas – nupjaunama viršutinė nesumedėjusi augalo dalis (viršūnėlė) ir pamerkiama į stiklinę su vandeniu.
• Galima dauginti ir šoniniais ūgliais.

Rūšys

Iš daugybės difenbachijos rūšių tik kelios yra populiarios ir plačiai paplitusios:

• Dieffenbachia Seguine, kilusi iš Brazilijos. Jos lapai dideli, ovalios formos, žaliais kraštais, marginti geltona ar kremine spalvomis.
• Dieffenbachia Maculata būdingi intensyviai marginti dideli lapai. Jų porūšiui „Rudolph Roehrs“ būdingi geltoni lapai su dramblio kaulo spalvos dėmėmis; o „Superba“ porūšiui būdingi storesni lapai, marginti vien baltomis dėmėmis.
• Dieffenbachia Amoena yra didelis augalas su plačiais lapais. Kitos didelės rūšies – „Tropic Snow“ – difenbachijos lapai yra mažesni ir margesni.
  Reikėtų turėti omenyje, kad difenbachijos rūšių pavadinimai keitėsi.

Toksiškumas

Difenbachijos sudėtyje yra oksalo rūgšties ir kalcio oksalato kristalų, kurie gali nudeginti, sudirginti odą ar sukelti stiprų patinimą. Augalo sultys gali sukelti žmogui kalbėjimo ir rijimo sunkumų (iš čia kilo augalo pavadinimas – „Nebylioji nendrė“), pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Apsinuodijimas šiuo augalu retai būna mirtinas, tačiau jei sukramtėte ar prarijote kokias nors augalo dalis, turėtumėte nedelsiant susisiekti su gydytojais. Difenbachija kartais yra mirtina naminiams gyvūnams.
Persodindami augalą nepamirškite mūvėti pirštinių. Šio augalo priežiūrą geriausiai patikėti patyrusiems sodininkams.

Kenkėjai Ir Ligos

Augalą reikia saugoti nuo įprastų kambarinių augalų kenkėjų, pavyzdžiui, voratinklinių erkių, tripsų ir amarų. Kartais juos pastebėjus ant augalo lapų, galima tiesiog nušluostyti. Rimtesniais atvejais gali prireikti stipraus pesticido.