Gerbera, lotyniškas pavadinimas “Gerbera”, – tai yra augalas, natūraliai augantis Pietų Amerikoje, Afrikoje bei Azijos tropinėje dalyje. Dėl nepalankių sąlygų mūsų krašte ši gėlė gali būti auginama šiltnamiuose arba namuose kaip dekoratyvinė gėlė. Gerbera yra gėlė, ryškiaspalviais žiedais, pvz., rožinės, geltonos, lašišinės, oranžinės, baltos, kurie savo forma primena ramunę. Be to, šios gėlės žiedai gali būti įvairių dydžių, t.y. žiedų skersmuo gali būti 2 – 13 centimetrų dydžio. Jei norite savo namuose turėti ryškiaspalvę gerberą, jums reikia žinoti, kokių sąlygų augti reikia šioms gėlėms.
GERBERA: Sodinimas, Auginimas Ir Priežiūra
Gerberos auginimas:
Šviesa:
Gerbera klesti saulėtoje ir šviesioje vietoje, tačiau šiuos augalus reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Šios gėlės geriausiai klesti saulėje, tačiau nemėgsta intensyvaus karščio. Jei gyvenate klimato sąlygomis, kuriose vasaros yra ypač karštos, pabandykite jas pasodinti kur nors, kur yra popietės šešėlis. Taip pat neturėtumėte sodinti gėlių šalia konstrukcijos, kuri atspindi šilumą atgal į augalą, pavyzdžiui, pamatų ar akmeninės sienos.
Temperatūra:
Gerberos gali atlaikyti maždaug -6 °C temperatūrą, kol jų šaknys neužmirksta, todėl ištvermingas gerberas galima auginti lauke ištisus metus pakeltose lysvėse ir konteineriuose. Šaltesnėse vietovėse ar regionuose, kuriuose užsitęsia žiemos lietus, vazonuose auginkite tik atsparias Gerberas ir žiemos mėnesiams po priedanga perkelkite jas į apsaugotą prieangį, ant gerai apšviestos vėsios patalpos palangės ar į šiltnamį.
Laistymas:
Laistyti Gerberą reikia ryte, nes tik tokiu atveju jos lapai per dieną išdžiūsta. Tinkamas laistymas gali padėti sumažinti puvinio ir grybelinių ligų riziką. Gerberas vazonuose reikia reguliariai laistyti, kad kompostas būtų tolygiai drėgnas, tačiau stenkitės neperlaistyti. Gerberas vazonuose geriausia laistyti iš apačios, o ne iš viršaus, nes taip išvengsite per daug drėgno augalo centro. Pastatykite vazoną kelių centimetrų vandenyje ir palaikykite maždaug pusvalandį, tada išimkite, kad vandens perteklius nutekėtų. Jei auginate Gerberas lauke, tada bus naudinga laistyti karštu oru ar per sausrą. Nepurkškite vandeniu ir nepilkite tiesiai ant augalo, o nukreipkite vandens tekėjimą į dirvą arti šaknų.
Dirvožemis:
Gerbera geriausiai auga priesmėlio dirvožemyje, o nedidelis komposto pridėjimas į dirvožemį sodinimo metu paskatins gerą augalo augimą. Ši gėlė turi būti sodinama į gerai drenažuojantį dirvožemį. Gerberos mėgsta dirvožemį, kurio pH lygis yra nuo 5,5 iki 6,5. Aukštesnis nei šis lygis gali sukelti chlorozę, kuri pasireiškia geltonomis juostelėmis ant lapų, o jei pH lygis per žemas, ant lapų gali atsirasti juodų dėmių.
Tręšimas:
Gerberos augimą taip pat galima pagerinti naudojant mikroelementines skystąsias trąšas, tokias kaip jūros dumblių ar žuvies emulsija. Saikingas tręšimas paskatins augalą užauginti daugiau žiedų per ilgesnį laikotarpį. Kelis kartus auginimo sezono metu tręškite daug kalio turinčiomis trąšomis, pavyzdžiui, skystomis trąšomis, kurios yra skirtos pomidorams.
Kenkėjai:
Gerbera yra jautri grybelinėms ligoms, tačiau senesnės jų veislės yra jautrios mažiau. Specializuoti purškikliai nuo grybelio paprastai neapsaugo nuo vainiko puvinio, tačiau apsaugo nuo grybelio. Tinkamas sodinimas ir laistymas gali sumažinti voratinklinių erkučių atsiradimo tikimybę. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į vikšrus ant lapų. Jei jų atsiranda, reikia naudoti organinius purškiklius.
Gerberos sodinimas:
Gerberas reikia sodinti pavasarį arba vasaros pradžioje, jei sodinate lauke, o vazonuose galima sodinti bet kuriuo metu nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Norint, kad Gerbera klestėtų, sodinti reikia į smėlio turintį dirvožemį, kuris gerai drenažuoja vandenį. Be to, jei norite, kad gėlė gausiai žydėtų, į dirvožemį įmaišykite komposto, reikalingų medžiagų augalui turinčio priedo. Kadangi Gerberos lajų puvinys yra ganėtinai dažna problema, kurią sukelia per giliai pasodintas augalo vainikas, todėl sodindami turite palikti jį virš dirvožemio. Gerberą reikia sodinti taip, kad jos laja galėtų išdžiūti tarp kiekvieno laistymo. Pasodinus šį augalą, jį galima mulčiuoti, tačiau kaip ir su dirvožemiu, taip ir su mulču, reikia pasirūpinti, kad mulčias neuždengtų vainiko.